Ekskursija į Frenkelio rūmus

2007 spalis 

Spalio 22 dieną išėjome link Frenkelio rūmų. Juose atradome įkurtą muziejų. Rūmuose mus pasitiko muziejaus darbuotojas, kuris papasakojo įdomių legendų apie Šiaulių miesto Katedrą. Anot legendos, senų senovėje buvo labai didelis jautis. Jis atsigulė miesto aikštėje ir užmigo. Ant jo nugaros ėmė kauptis žemės ir augti medžiai. Jautis vis labiau darėsi panašus į kalną. Žmonės nukirto medžius ir pastatė Katedrą.

Apžiūrėjome dvi sales, kuriuose buvo eksponuojamos nuotraukos ir piešiniai su senųjų Šiaulių vaizdais. Sužinojau, kad anksčiau mūsų Katedra buvo medinė. Muziejaus vadovas parodė mums portretą žmogaus, kuris pradėjo statyti  mūrinę Šiaulių Katedrą. Jam mirus, darbus pabaigė kiti. Ant bažnyčios sienos pakabintas saulės laikrodis. Frenkelio rūmuose yra eksponuojamas popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas, kuriame yra rašoma apie leidimą įkurti Šiaulių vyskupiją. Nuo to laiko bažnyčia vadinama Petro ir Povilo Katedra.

Tokios įdomios ekskursijos dar ilgai nepamiršiu. 

Gintarė Butenytė  3 b klasė

Šiandien aplankėme Frenkelio rūmus. Anksčiau juose nebuvau. Su klasės draugais į šiuos rūmus atėjome per anksti. Teko palaukti. Laukdama turėjau laiko apsidairyti. Vienoje laukiamosios salės pusėje buvo mėlynas židinys. Jo kraštai traukė akį  išmargintais ornamentais. Įspūdį paliko išsišakojęs šviestuvas ir gražiai puoštos lubos. Ekskursijos metu išgirdome keletą legendų. Man labai patiko legenda apie du varpus – Petrą ir Joną. Petras nuskendo, o Jonas buvo pakabintas bažnyčios varpinėje. Sakoma, kad vėjuotą dieną varpai kalbasi. Kita legenda apie didelį jautį. Kartą jis atsigulė ir užmigo. Miegojo tol, kol apaugo medžiais. Žmonės pamatė, kad ant apaugusio kalno galima gyventi ir įkūrė Šiaulius. Teigiama, kad naktį, prie bažnyčios, priglaudus ausį prie žemės, girdisi miegančio jaučio balsas.

Ekskursija man labai patiko.

Justina Kapilovaitė  3 b klasė
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2007-11-26 )